Istorija

Garsaus XIX a. poeto, gimtojo krašto turizmo pradininko Vladislavo Sirokomlės muziejus laukia lankytojų vos už 14 km nuo Vilniaus esančiame mediniame dvarelyje Bareikiškių kaime. Grafui Benediktui Tiškevičiui priklausiusį pastatą V. Sirokomlė su šeima nuomojosi ir čia pragyveno aštuonerius itin kūrybingus metus. Dvarelyje lankydavosi vilniečiai jo bičiuliai: kompozitorius S. Moniuška, rašytojai, redaktoriai ir leidėjai, archeologas E. Tiškevičius, tapytojas V. Dmochovskis.
Tipiškoje lauko gėlėmis bei žole apžėlusioje sodyboje apie pusę XX a. veikė mokykla, iki karo vadinta Sirokomlės vardu. Vėliau čia įsikūrė biblioteka. 1973-aisiais, švenčiant poeto, dramaturgo ir publicisto 150-ąsias gimimo metines, jo kabinetas virto memorialiniu muziejumi, kur lankytojai gali apžiūrėti baldus, portretus, knygas ir kitus asmeninius daiktus.

Sodybos kiemelyje stovi iš girnapusės padarytas stalas. Ant jo Sirokomlė parašė ne vieną savo kūrinį, prie jo priiminėjo svečius. Poeto atminimui 1897 m. buvo pastatytas juodo granito stalelis, jo paviršiuje iškalta lyra ir citata, kurią memorialiniam staleliui sukūrė Antonis Edvardas Odynecas.
Laikotarpis, kurį V. Sirokomlė pragyveno Bareikiškėse, buvo ypač produktyvus ir sėkmingas. Čia jis parašė garsiausius savo kūrinius, tarp jų istorinę poemą „Margiris“ apie didvyriškus lietuvių žygius kovose su kryžiuočiais, komediją „Namelis miške“, paties poeto vadintą kurioziška drama. Dėl jo naujų kūrinių leidėjai varžydavosi, siūlydami po 2 zlotus ar net po pusę rublio už eilėraštį. Literatūrinė veikla Sirokomlei padėjo išlaikyti palivarką ir didelę šeimą. Plačiai gerbiamas bei mylimas poetas lenkų ir baltarusių kalbomis rašė eilėraščius, satyras, komedijas, iš lotynų kalbos vertė Lietuvos bei Lenkijos renesansinę poeziją.