Ekspozicijos
Šiandien Vladislavo
Sirokomlės muziejus užima tris kambarius dešiniajame dvarelio pastato sparne,
kur gyveno poetas ir jo šeima.
Pirmajame
kambaryje
eksponuojamos nuotraukos, kuriose
įamžinta pastato būklė, buvusi prieš pusę amžiaus. Taip pat eksponuojami
baldai, kuriuos muziejus gavo 1966 m., po Vilniuje gyvenusios Vladislavo
Sirokomlės anūkės Liudvikos Bylinskos mirties. Manoma, jog baldai kadaise buvo
Bareikiškių dvarelyje ir tarnavo poetui. Ekspozicijoje lankytojus pasitinka
savotiškos freskos – žodžiai, parašyti ant kambario sienos, paimti iš
Vladislavo Sirokomlės kelionių knygos „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“:
„Didžiausia
gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“.
Antrajame
kambaryje
atkurtas Vladislavo Sirokomlės
darbo kambarys. Tiek išoriškai, tiek iš vidaus kambarys išsaugojęs savo
autentiškumą. 1912 m. leidėjas ir žurnalistas Janas Konradas Obstas, Adomo
Mickevičiaus muziejaus Vilniuje įkūrėjas, lankėsi Bareikiškėse. Dalydamasis
savo įspūdžiais jis rašė:
[…] Be jokių pakeitimų išliko
dešinysis galas, kuris buvo poetui kaip butas, todėl kad kairiajame buvo
kepykla. Dvarelis nedidelis, iš viso gal 20 žingsnių, du langai į dešinę nuo
prieangio, trys į kairę. Įeiname į vidų: žemutėlės lubos, didelė sena koklinė
krosnis, tikriausiai apšildanti bent pusę namo, viskas labai sava, širdinga,
jauki atmosfera, seni baldai, ant sienų – seni paveikslai .
Poeto kambarėlis: kampinis, penkių žingsnių ilgio ir, matyt, tiek pat pločio, kuklus kampelis, tačiau visada saulėtas, nes vienas langas rytų pusėje, o kitas – pietų. Vietoje užuolaidų nuo saulės spindulių saugo tankūs alyvų ir jazminų krūmai; žvilgsnis skęsta žalumoje, tankmėje, susipynusioje su auksiniais saulės spinduliais, pilnoje kvapų, paukščių čiulbėjimo ir bičių dūzgimo.
Eksponatai laikomi senojoje ano
laikotarpio spintoje. Tai knygos, išleistos poeto gyvenimo metais, o kai kurias
iš jų veikiausiai autorius galėjo laikyti savo rankose. Muziejaus ekspozicijoje
taip pat rodomas 1872 m. Varšuvoje išleistas 10 tomų Vladislavo Sirokomlės
kūrinių rinkinys, kuris buvo skirtas kaip parama poeto našlei ir dviem jo
sūnums: Vladislavui ir Kazimierui.
Trečiajame
kambaryje
lankytojus pasitinka žmonių
personažai, kurie anksčiau lankydavosi Bareikiškėse arba su kuriais
susirašinėdavo Vladislavas Sirokomlė. Be to, eksponuojami asmeniniai poeto
daiktai, kurie po Antrojo pasaulinio karo buvo išsaugoti kaimo mokyklos
mokytojų dėka. Lankytojai gali pamatyti poeto rašalinė, peilį knygų puslapiams
pjaustyti ir vokams atidaryti, cigarečių dėklą su monograma: „Vl. Kondratovič“.
Surinkta ekspozicinė medžiaga pasakoja apie poetą kaip apie aktyvų Senienų
muziejaus ir Vilniaus archeologijos komisijos narį, iliustruodama poeto
pasiekimus gimtosios žemės praeities tyrimų srityje.
Muziejaus ekspozicijoje įrengta
interaktyvi „kalbanti” spinta, priminanti knygų lentyną. Atidarant stalčius
galima klausytis 16 pasakojimų apie poetą, jo kūrinių įrašus lenkų kalba ir
vertimo į lietuvių kalbą, taip pat dainų, įrašytų pagal jo kūrinių žodžius,
įskaitant Stanislavo Moniuškos Vakaro dainą. Muziejuje taip pat eksponuojamos poeto
korespondencijos faksimilės.