Vladislavo Sirokomlės paveikslų kolekcija

Paroda iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio skirta poeto 200-osioms gimimo
metinėms
Paroda veiks 2023.IX.30 – 2023.XII. 3
Vladislavo Sirokomlės muziejuje, Bareikiškėse

Sirokomlės dailės kolekcijos kaupimo pradžia gali būti sietina su poeto šeimos
persikraustymu į Bareikiškes. Iš Zalučės, kurioje poetas gyveno 1844–1852 m., daugiausia
atkeliavo biblioteka ir archyvas, o apie dailės kūrinius žinių nėra išlikę.
Bareikiškėse praleisti metai buvo brandžiausi ir produktyviausi poeto kūryboje. Čia jis
parašė garsiausius savo kūrinius, iš lotynų kalbos vertė Lietuvos bei Lenkijos renesansinę
poeziją, tapo plačiai gerbiamu ir mylimu poetu. Daug keliavo po Lietuvą ir aprašė patirtus
įspūdžius, parengė kelionių užrašus apie žymias Lietuvos vietas, gamtos ir kultūros paminklus
bei žmones. Literatūrinė veikla padėjo išlaikyti palivarką ir šeimą.
Nauja kultūrinė aplinka Vilniuje skatino susidomėjimą menu. Jis įsiliejo į intelektualų –
rašytojų, menininkų, muzikų, mokslininkų – aplinką, kurioje kolekcionavimas buvo dažniau
taisyklė nei išimtis. Giliau domėtis daile galėjo paskatinti ir darbas su Vilniaus senienų
muziejaus dailės kolekcija. Kolekcionavimas inteligentijai buvo vienas iš būdų tautinės kultūros
išlikimui užtikrinti. „Sirokomlė buvo nepasotinamas, kai kalba užeidavo apie piešinius ir
paveikslus“, – rašė Juozapas Ignotas Kraševskis, pirmasis jo biografas.
Nedidelis dvarelis savo iš pirmo žvilgsnio kukliuose kambariuose talpino ypatingus
paveikslų ir senienų rinkinius, biblioteką ir archyvą. Dvare lankęsi atsimena elegantišką meninį
interjerą, kur tarp knygų stirtų buvo gausu paveikslų, medalių ir skulptūrėlių. Vladislavo
Sirokomlės knygų kolekciją sudarė apie 2,5 tūkst. tomų. Dailės kūrinius poetas kaupė skirtingais
būdais – dalį įsigijo pats, dalį gavo dovanų. Didžiausia jo sukauptų dailės kūrinių dalis liudija
artimus ryšius su menine aplinka, bendradarbiavimą su menininkais savo literatūrinių reikalų
klausimu bei artimas bičiulystes.
Straipsnyje, kuriame pats poetas pristato savo kolekciją minima daugiau nei 30 dailės
kūrinių; žinoma tik apie 15 iš jų buvimo vietą. Didžioji dalis išliko poeto anūkės Liudvikos
Bylinskos (1886–1966) namuose Tilto gatvėje. Po jos mirties šie paveikslai buvo perduoti į
tuometį Istorijos ir etnografijos muziejų. Juos ir galima išvysti šioje parodoje.
Iš poeto sudaryto katalogo žinome, kad Bareikiškėse buvo sukaupta įvairios meninės vertės
kūrinių, kurių autoriai buvo tiek žinomi dailininkai, tiek mėgėjai. Daugiausia tai amžininkų

kūriniai. Kolekciją sudarė: Mykolo Elvyro Andriolio, Ferdinando Chotomskio, Vincento ir
Vladislovo Dmachauskų, Voicecho Gersono, Anos Gzovskos, Liudviko Jagelskio, Francišeko
Kostževskio, Juozapo Ignoto Kraševskio, Aleksandro Leserio, Faustino Lopatinskio, Vladislovo
Majeranovskio, Jono Moračinskio, Henriko Pillati, Benedikto Skšickio, Adomo Šemešio,
Aleksandro ir Vincento Slendzinskių, Juzefo Šermentovskio, Antano Zaleskio ir Jono
Zenkevičiaus kūrybos pavyzdžiai.
Beveik visi parodoje esantys paveikslai sugrįžta į savo pirmuosius namus – ant jiems gerai
pažįstamų sienų ir į aplinką, kurioje juos kruopščiai ir rūpestingai susirinko pats poetas.